Karšto vandens ruošimas

Išlaidos už karštą vandenį gali sudaryti didelę mokesčių už energiją sąskaitos dalį ypač šiltuose moderniuose būstuose. Be centralizuoto karšto vandens tiekimo, gali būt įrengiami tūriniai vandens šildytuvai, elektriniai karšto vandens ruošimo prietaisai, pavyzdžiui, momentiniai, dušiniai, kt. šildytuvai. Momentiniai šildytuvai yra itin galingi ir naudoja daug energijos, todėl juos verta įrengti tik ten, kur retai reikia karšto vandens, ir laikyti jį nenaudojamą tūrinėje talpoje būtų neefektyvu.

(daugiau…)

KNX/EIB – Sumaniojo namo valdymo sistema

Statydami namą (butą, biurą) dažniausiai galvojame gyventi jame ne vieną dešimtmetį. Šiais laikais technologijos žengia milžiniškais žingsniais – dažnai tas kas buvo modernu pernai – šiemet jau praeitis.

Pastato elektros instaliacija – ne išimtis. Daugelis jau girdėjote sąvoką „Protingas namas“ ar „Sumanusis namas“.

Bet ar tikrai aiškiai įsivaizduojate kas tai yra?

Tai sistemos taupančios energetinius resursus (elektrą, šilumą, laiką).

EIB sistema – jos paskirtis suteikti būstui (ar biurui) ypatingą konfortą, paprastą valdymą ir tuo pačiu taupyti energetinius resursus.

EIB – European Instalation Bus. Vieninga Europos pastatų elektros įrangos automatizavimo sistema. Didžiulis sistemos privalumas kad tai atvira sistema (Europoje ji jungia virš 200 gamintojų gaminančių EIB produktus) tad Jūs nesate pririšti prie vienos firmos produktų. Antras ne mažiau svarbus sistemos privalumas – ji decentralizuota. Nėra jokio centrinio pastato „proto“  - kompiuterio. Kompiuteris reikalingas tik sistemos užprogramavimui – vėliau jis valdyme nebedalyvauja ir gali būti atjungtas. Tai reiškia kad sistema yra labai saugi – nėra kam „pakibti“ , nėra galimybės įsilaužti į sistemą ir pakeisti pagrindinę programą (jos tiesiog nėra).

EIB sistemoje kiekvienas elementas turi savo mikroprocesorių ir dirba tik su savo programa. Išėjus iš rikiuotės vienam ar keliem elementam sistema dirba toliau atitinkamai be to elemento atliekamų funkcijų. Vieną kartą suinstaliavus EIB sistemą – ją vėliau labai lengva atnaujinti ar papildyti naujais gaminiais ir funkcijom – kabeliai išlieka tie patys.

“Sumaniojo  namo” sistema labai stipriai orientuota į ateitį.

Parengta naudojantis UAB „Progresyvios technologijos“ informacija.

Energijos taupymo principai

          Daugiametės pasaulinės iškastinio kuro – naftos ir gamtinių dujų – kainos, todėl didėja ir kuro kainos, o ir šilumos energija tampa vis brangesnė. Norint sušvelninti šilumos kainų kilimo įtaką gyventojų sąskaitų už šildymą augimui, būtina skatinti gyvenamųjų namų energetinį efektyvumą.

Dauguma daugiabučių namų pastatyti dar iki 1993 m. Didžiausias beveik visų to meto gyvenamųjų namų trūkumas – mažas energetinis efektyvumas, ypač neefektyvus šilumos naudojimas. Šilumos energija, dėl pasenusių įvairių konstrukcijų daugiabučiuose naudojama neefektyviai, o gyventojų išlaidos už šildymą yra daug didesnės nei modernizuotuose daugiabučiuose namuose.

Daugelį namų būtina renovuoti – šiltinti sienas, stogus, modernizuoti šilumos sistemas, keisti bendrojo naudojimo elektros instaliaciją ir atlikti kitus remonto darbus. Daugeliu atvejų atnaujinti daugiabutį yra kur kas pigiau, nei jį nugriovus jo vietoje pastatyti naują pastatą.

Energijos taupymas – tokia veikla, kai stengiamasi pasiekti lygiavertį rezultatą, sunaudojant mažesnį kiekį energijos. Žmonėms tai svarbu dėl mažesnių išlaidų energijai ir aplinkosaugos sumetimų.

(daugiau…)

Saulės energija

Lietuvos teritorija apima 65 200 km2 plotą. Įvairiose Lietuvos vietovėse per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka nuo 926 iki 1042 kWh/m2 saulės spindulinės energijos. Vidutiniškai Lietuvoje ši krintanti energija sudaro apie 1000 kWh/m2 per metus. Taigi į Lietuvos teritoriją patenka 65 410 kWh per metus. Naktį energija artima nuliui, stipriai apniūkusią dieną sudaro tik kelis procentus nuo giedrią dieną krintančios energijos. Fotoelektrinė saulės energija kaip vienintelis nuolatinis energijos šaltinis gali būti panaudojama tik turint galimybę ją akumuliuoti, tokiu būdu išlyginant energijos nepakankamumą, sukeltą sezoninių, paros ir meteorologinių kitimų. Šiuo metu naudojami trys akumuliavimo būdai: elektros akumuliatoriuose, vandens akumuliaciniuose baseinuose, jungiantis prie valstybinio elektros tinklo per reversinius skaitiklius. Perspektyvus kompensacijos būdas – jungimas su vėjo jėgaine.

Saulės elementai ant namo stogo

            Šiuo metu Lietuvoje fotoelektrinių jėgainių nėra. Nors fotoelektros potencialas nepalyginamai didesnis už kitų atsinaujinančių energijos rūšių potencialą kartu sudėjus ir ji yra ekologiškiausia, jos plėtrą stabdo didžiausia instaliuoto vato kaina, kuri kol kas keletą kartų viršija įprastos elektros energijos kainą. Šį rodiklį galima pagerinti dviem būdais: didinti saulės elementų efektyvumą, iš to paties ploto gaunant didesnį elektros energijos kiekį ir mažinant elemento kainą. Čia neužtenka kosmetinių patobulinimų. Situaciją iš esmės gali pakeisti tik nauji technologiniai sprendimai ir naujos medžiagos.

            Lietuvoje yra sumontuota tik keletas vandens šildymo saulės kolektoriais sistemų, kurių suminis plotas sudaro apie 100 m2.

(daugiau…)

Vėjo energija

Šiuolaikinėse privačiose jėgainėse vėjo energija verčiama elektros energija, ji naudojama buityje, o perteklius atiduodamas į elektros tinklus.

Vakarų Europoje, taip pat ir mūsų šalyje, prieš pradedant statyti vėjo jėgaines, privaloma ne mažiau kaip 6–12 mėnesių tame regione atlikti vėjo energijos parametrų matavimus. Tai leidžia tinkamai parinkti vėjo jėgainių agregatus, sudaryti jų eksploatavimo grafiką, prognozuoti energijos išdirbį, nustatyti ekonominius rodiklius. Taip pat būtina ištyrinėti vėjo parametrų kitimą, gūsių susidarymą, vėjo greičio profilius, atsižvelgiant į žemės paviršiaus reljefą ir teritorijos užstatymo laipsnį, vėjo srautų susidarymą už gamtinių ir urbanistinių kliūčių. Mokslininkai pastebėjo, kad vėjo jėgainės besisukdamos skleidžia virpesius, kurių dažnis, esant tam tikram vėjo greičiui, gali būti pavojingas žmogaus psichikai. Taip pat žmogaus (manoma, kad ir kitų gyvų individų) psichiką neigiamai veikia besisukantys jėgainių sparnai. Be to, jėgainės dažniausiai statomos prie jūrų ar vandenynų, taigi ant paukščių migracijos kelių. Besisukantys sparnai sužaloja migruojančius paukščius, trukdo vabzdžių migracijai, todėl blogina augalų apdulkinimą

(daugiau…)

Vėdinimas ir oro kondicionavimas

Vėdinimo objektas yra savotiškas – nematomas, neapčiuopiamas, bet visur esantis oras, kurio svarba, kaip ir sveikatos stoka, suvokiama tik tada, kai tyro oro ima trūkti. Vėdinimą galima laikyti deramai sutvarkytu, kai jis atitinka du pagrindinius reikalavimus:

1) žmogus turi dirbti ir ilsėtis švariame ir pakankamai šiltame ore;

2) oro tiekimui ir paruošimui turi pakakti minimalaus energijos kiekio.

Vėdinimas, kaip mokslo ir technikos sritis, atsirado XIX a. pabaigoje išmokus gaminti vamzdžius ir orapūtes, o vėliau ir elektros variklius. Pirmosios mechaninės vėdinimo sistemos buvo įrengtos šachtose, kur nepakeliamai dulkėta ir tvanku, tai pat kareivinėse.

XX a. antrojoje pusėje dėl vis didesnių technologinių ir sanitarinių reikalavimų techninis ir teorinis vėdinimo lygis gerokai pakilo. Tai, kas vadinama bendru vėdinimo terminu, skyla į dvi šakas: vėdinimą (siaurąją reikšme), reguliuojantį oro temperatūrą, judrumą ir švarumą patalpose, ir oro kondicionavimą, kai dar reguliuojama santykinė oro drėgmė ar oras vėsinamas vasarą.

Taigi vėdinimas atlieka kelias funkcijas:

  • sukuria normines sąlygas žmonėms;
  • reguliuoja oro kokybę, ypač jo dulkėtumą;
  • yra gaisrų, sprogimų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos priemonė, nes mažina sprogių ar degių priemaišų koncentraciją;
  • pailgina atitvarų eksploatavimo trukmę.

Pasyvieji namai

Pasyvusis namas – tai gyvenamasis namas, kurio šildymo ar vėsinimo energetinės sąnaudos yra minimalios (maždaug apie 10% įprastų šiuolaikinių pastatų sąnaudų). Pasyviųjų namų konstrukcija siejama su griežtu, gerai apgalvotu, Vokietijoje priimtu Passivhaus standartu, kurio laikantis pastatų energijos naudojimo efektyvumas akivaizdžiai gerėja.

Pasyvieji namai nėra naujovė, Europoje jų jau pastatyta daugiau kaip 5000, o pirmieji namai atsirado dar 1991 metais Vokietijoje. Nuo 1996 metu veikia Pasyviųjų namų institutas (vok. Passivhaus Institut), tiriantis tokių namų efektyvumą ir teikiantis rekomendacijas projektuotojams. Pagal pasyviųjų namų technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai pastatai. Lietuvoje tai kol kas naujiena, tačiau įgyvendintų projektų jau yra.

Pasyviajam pastatui šildyti arba vėsinti reikia ypač mažai energijos.

Pasyvusis namas

Pasyviojo namo sandara

Pasyviojo pastato ypatybės gaunamos ne kaip įprasto projekto patobulinimas ar papildymas, bet projektuojant tokį pastatą nuo pačios pradžios. Pasyviojo namo idėja dažniausiai naudojama projektuojant naujus pastatus, bet ja remiamasi ir pastatus renovuojant (atnaujinant).

Svarbiausias pasyviojo namo principas – pastate išlaikyti šilumą nenaudojant energijos arba naudojant jos labai mažai. Pasyviajame name šilumos energija gaunama ne aktyviai, ne nuolat negrįžtamai išnaudojant vienokius ar kitokius energijos šaltinius, o pasyviai – ją taupant, be papildomų sąnaudų išnaudojant tuos pačius energijos išteklius pakartotinai.

(daugiau…)